Kukarskės globos namų istorija

1840–1910 metais šioje vietoje buvo caro kareivių pasieniečių kordonas. Viename pastate, kur šiuo metu yra skalbykla ir administracinis pastatas, buvo kariuomenės arklidė. Maždaug 1910 metais pastatus įsigijo turtingi šeimininkai – Martišius ir jo žmona Marija. Netrukus ardamas lauką, ištikus širdies smūgiui, šeimininkas mirė. Vėliau Marija ištekėjo už Zarunskio, kuris, užėjus rusams, pabėgo į pasienio miestelį Slavikus. Ten jis buvo paskirtas dirbti apylinkės pirmininku. Kaip pasakoja žmonės, pas Zarunskius tuo metu užsukdavo ir miškiniai, ir stribai. Vieną dieną jis buvo rastas pakartas. 1946 metais čia buvo įkurta Kukarskės ligoninė, vėliau pervadinta į Kidulių ligoninę. Kidulių ligoninėje gydėsi ir Marija Martišienė-Zarunskienė. Jai, kaip buvusiai šių namų šeimininkei, buvo pasiūlyta čia gyventi iki mirties. Tačiau su šia vieta Mariją Zarunskienę siejo labai skaudūs prisiminimai, todėl ji nenorėjo baigti savo gyvenimo tuose namuose. (Papasakota žmonių) Šioje ligoninėje vyriausiaisiais gydytojais dirbo Bernardas Druskis, Aldona Gaižauskienė ir Vidmantas Ambrazaitis. Ligoninė veikė iki 1994 metų. 1994 m. sausio 1 d. ligoninė buvo reorganizuota į Šakių rajono savivaldybės globos ir slaugos namus su 20 slaugos vietų ir 10 vietų terapiniu skyriumi. Didžiausią iniciatyvą įkurti globos namus rodė Šakių ligoninės vyriausias gydytojas Algirdas Klimaitis. Nuo 1994 m. sausio 12 d. vadovauti globos namams buvo paskirta Ona Aldona Zokienė. Vėliau didėjant norinčių nuolat gyventi slaugos namuose, o slaugos skyriuje gydėsi tik seni žmonės, kuriems buvo reikalinga nuolatinė globa, 1996 metais buvo panaikintas terapinis skyrius ir palikta 30 vietų globai ir slaugai. Per dvidešimt globos namų gyvavimo metų juose gyveno 183 žmonės. Per tą laikotarpį mirė 131 gyventojai, išvyko, pakeitė gyvenamąją vietą 26 gyventojai, iš jų 6 grįžo. Šiuo metu pas mus gyvena 45  gyventojai – 18 vyrų ir 27 moterų – iš jų visišką negalią turi 15 gyventojų, 9 yra nustatyti specialieji poreikiai. Visiškai vieniši yra 22 gyventojai, 11 gyventojų turi vaikų. Globos namai įsikūrę šalia Švarcgirio miško ant Nemuno kranto. Šiandien juose gali gyventi 45 gyventojai. Į globos namus priimami tik Šakių rajone gyvenantys negalią turintys gyventojai bei pensininkai. Globos namuose dirba 23 darbuotojai, jiems vadovauja direktorė Asta Pranaitienė. Globos namų gyventojai yra skirtingo charakterio, skirtingo gyvenimo būdo, todėl bendravimas su kiekvienu yra unikalus ir nepakartojamas. Darbuotojai stengiasi ne tik suteikti reikiamą slaugą ir medicinos pagalbą, bet ir padėti užpildyti jiems atsiradusią tuštumą, organizuoti jų laisvalaikį. Švenčiame visas šventes, stengiamės pildyti jų norus. Dažnai pamaloniname koncertais iš mokyklų ar saviveiklos kolektyvų. Globos namų darbuotojai labai išradingi – organizuoja įvairias religines šventes, vardadienius, jubiliejus. Mirus gyventojui, laidojame jį iškilmingai ir toje vietoje, kur pageidavo gyventojas. Rengiame jų paminėjimus.